1 ir 4 klasės mokiniai dalyvavo konkurse „Labai paprastas konkursas“, kurį organizavo Šalčininkų rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Vaikai buvo apdovanoti organizatorių dovanėlėmis. O rudenį sulauks knygelių, kuriose bus jų pačių kūrybos ketureiliai apie „Draugystę“.

Dėl pandemijos ir karantino smarkiai prastėja tiek suaugusiųjų, tiek vaikų savijauta, o psichologo ar psichoterapeuto konsultacijos tenka laukti net kelis mėnesius. Tačiau kai būtina skubi pagalba, kai sunku suvaldyti emocijas, reikia rekomendacijos dėl konkrečios situacijos ar žmogaus, kuris galėtų išklausyti, vis aktualesne alternatyva tampa emocinės pagalbos linijos.

Psichologinės pagalbos poreikis yra ženkliai išaugęs

Mokslinių tyrimų duomenys rodo ir psichologai pastebi, kad dėl pandemijos situacijos daugėja nerimo ir jo sukeltų sutrikimų, depresijos ir savęs žalojimo atvejų. „Pasikeitę arba nutrūkę socialiniai santykiai, įprasto gyvenimo praradimai, per ilgai užsitęsęs toks vidinis susimobilizavimas „susikaupkime, dar pakentėkime, tuoj praeis“, didelis pandeminis nuovargis, neaiški ateitis daro poveikį tiek suaugusiųjų, tiek vaikų ir paauglių psichinei sveikatai. Stebime, kad psichologinės pagalbos poreikis yra ženkliai išaugęs“, – sako Paramos vaikams centre veikiančios „Tėvų linijos“ vadovė, psichologė Jūratė Baltuškienė.

Ekspertė pastebi, kad daug tėvų yra susirūpinę savo vaikų ir paauglių savijauta, elgesiu, tarpusavio santykiais ir vis intensyviau ieško psichologo pagalbos, kad galėtų su specialistu pasitarti, kaip labiau suprasti vaikų išgyvenimus ir jiems padėti. O ir tėvams ne retai pritrūksta palaikymo, padrąsinimo, galimybės išsikalbėti, nes artimoje aplinkoje esantys žmonės patys yra pavargę ir paskendę savo rūpesčiuose.

„Tėvų linijoje“ – psichologo pagalba tą pačią dieną, iš bet kurios Lietuvos vietos

J.Baltuškienė pabrėžia, kad emocinė parama ir psichologinė pagalba šiuo metu kaip niekada reikalinga, todėl rekomenduoja nepamiršti ir išnaudoti pagalbos linijų galimybes. Paramos vaikams centre veikiančioje „Tėvų linijoje“ nemokamai, iš bet kurios Lietuvos vietos, galima gauti profesionalaus psichologo konsultaciją. Telefonu pagalba suteikiama tą pačią dieną, o nei skambučių skaičius, nei trukmė nėra ribojama – skambinti galima tiek kartų, kiek reikia.

„Su psichologu „Tėvų linijoje“ galima pasitarti dėl vaiko ar paauglio elgesio ir jo savijautos, sužinoti, kodėl jis vienaip ar kitaip elgiasi, kaip reaguoti konkrečioje situacijoje. Kviečiame skambinti visais klausimais, susijusiais su vaikų ar šeimos psichologiniais sunkumais, rūpesčiais, tarpusavio santykiais, savijauta ir pan. Tuomet, kai tėvams arba vaikams sukyla stiprios emocijos ir sunku susivaldyti ar tiesiog reikia palaikymo, išsikalbėjimo, pasidalinimo savo rūpesčiais. Taip pat, kol laukiate eilėje pas specialistą, o situacija namuose neramina ir įtampa kyla vis stipriau ir stipriau“, – sako „Tėvų linijos“ vadovė.

Nors profesionalių psichologų konsultacijos telefonu neprilygsta ilgalaikei terapijai, tačiau tai labai efektyvi pagalba, kurią galima  gauti čia ir dabar – suprasti, kas vyksta vaiko ar paauglio viduje, gauti rekomendacijų kaip elgtis ar nebesielgti suaugusiems, patiems tėvams sulaukti palaikymo ir, jeigu reikia, kartu paieškoti ilgalaikės pagalbos galimybių.

„Tėvų linija“ – nemokamos anoniminės psichologų konsultacijos telefonu 8 800 900 12, darbo dienomis 9-13 val. ir 17-21 val. Daugiau informacijos – www.tevulinija.lt

Apie Paramos vaikams centrą

Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“,  „Tėvų linija“.

Miškas – ypatingas pasaulis, gyvas grožio įsikūnijimas gamtoje, džiaugsmo, įkvėpimo, šviesių jausmų šaltinis. Miškuose auga medžiai, kurie yra gyvybės Žemėje pirmtakai. Su medžiais susijusi visa žmonijos istorija. Jie mus traukia, padeda suvokti savo vietą pasaulyje. Kuris žmogus buvo arčiau medžio: ar tas, kuris prieš porą tūkstantmečių matė jame stebuklą – augimo galią, dievybės išsišakojimą, jos kalbėjimą lapuose, ar mūsų dienų žmogus, žinantis cheminę medžio struktūrą, jo augimo paslaptį, jo lapų paskirtį… Žinoti, pažinti daiktą, reiškinį – dar nereiškia būti arčiau jo. Keista, kad mokslas tartum atstūmė žmogų nuo gamtos, išmetė iš visumos, iškėlė virš jos. Naujų santykių su gamta mes dar neieškom. Tad ir einam į ją kaip į užkariautą žemę, kur galima plėšti, žudyti, naikinti… Dažnai be jokios prasmės. Žmogaus ir gamtos vienovę, jų kraujo ryšį jaučia ir išpažįsta ne mokslas, o menas. Mokslui gamta – laboratorija, o menui – namai ir šventovė, žmogui – vertingiausia, ką jis gali turėti gyvenime. Miškų, girių svarbą netrunkame pamatyti daugelyje savo gyvenimo sričių. Kad ir ūkyje, nes tai, ką matome aplink, pagaminta iš medžio, taip pat miškas mus aprūpina malkomis. Miškas mus saugo – miškai tarsi didžiuliai gamtos namai, teikiantys prieglobstį daugeliui augalų, gyvūnų ir net retkarčiais – žmonėms. Taip pat miškai valo mūsų atmosferą, šalindami iš jos anglies dioksidą ir išskiria deguonį, be kurio žemėje nebūtų gyvybės. O ką jau bekalbėti apie tai, kad miškai veikia mūsų kūrybiškumą – miškai skatina žmonių smalsumą, todėl kasmet miške apsilanko daug žmonių, kurie ieško psichinės ir fizinės pusiausvyros. Žmonės neretai atranda ją ir patiria pasitenkinimą miško aplinkoje, kurioje pilna ramybės, laisvės ir grožio. Miškas – tai įvairių garsų, kvapų, spalvų dermės skirtingais metų laikais šaltinis. Neabejokime miško galia, visai žmonijos egzistencijai būdingas glaudus ryšys su mišku ir tai atsispindi mūsų kultūroje. Pažiūrėkime į jos atspindžius mitologijoje, religinėse apeigose, literatūroje ir mene. Visą tai lemia miško dydis ir didybė, įspūdis, kurį jis palieka žmogaus vaizduotėje.

Žmogau, tu net neįsivaizduoji, kaip smarkiai kenki miškui jį šiukšlindamas ir niokodamas. Dabar milžiniški medžiai kertami, miškai nyksta, o mes prarandame metų metais kauptą, puoselėtą išmintį. Kad atstatytume ryšį su medžiais, nepakanka juos sodinti. Mes visi labiau turime rūpintis žeme ir savo aplinka.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną paminėjome virtualiai keliaudami po Lietuvą.

Mokyklos bendruomenė dalinosi Lietuvos kraštovaizdžiais iš savo kiemo, siuntė buvusių kelionių nuotraukas, kurias sudėjome į vieną bendrą kelionę.

Visos kovo 10-sios dienos veiklos buvo skirtos pažinčiai su Lietuva.